Rudenio vejas

Rudenio vėjas
Skrenda virš miesto
Beldžia į langą
Ir vardo neklausia

Paliečia veidą
Ir vėl sugrąžina
Pamestą mintį
Bet sapną nutraukia

Viską nušluoja
Ir neša į dangų
Vasaros aidą
Voratinklį tankų

Visos dvejonės
Tarsi ant delno
Raitelis joja
Nors žirgas be balno

Vėjas laukinis
Mums suvelia plaukus
Bet nebepabunda
Jau miegantis laukas

Raganos švilpia
Kviesdamos velnią
Bet vėjas stipresnis
Pabaigą skelbia

Užpučia žvakę
Atvėręs bedugnę
Jis taip išmėgina
Saugančius ugnį

Vėjas beprotis
Vėjas beribis
Liūdesio draugas
Pilnas gyvybės

Pilnas dejonių
Pilnas vienatvės
Trenkiantis lietų
Į grindinį gatvės

Jo veriantis balsas
Per tuštumą juodą
Suteikia viską
Nors nieko neduoda

Bet tie, kurie mato
Amžiną šviesą
Žino: tai vėjas
Sakantis tiesą