Tamsėja

Aš galvą pakeliu, klausausi
Kažko įnirtęs draskos vėjas,
Ir medžiai už langų įtūžę ošia,
O aplinkui aš tik vienas.

Už lango mėnuo patekėjo,
Medžiuos tupi susimastę varnai,
Jie gedulo skraiste paslėpti nori
Paslėpti mano liūdesį sparnais.

O aplink vien tamsa,
Tamsa ir mirtis
Aplink mane
Siaubo naktis. Naktis.

Varnai pakyla, išskleidžia sparnus
Liūdnai kranksėdami naktį,
Jų balsas tai pranašas niūrus,
Atnešęs sunkų nerimą ir kančią.

Tamsėja ir melsvi vijokliai
Apraizgo ištiestas rankas,
Migloti sutemų vaiduokliai
Grėsmingai judina šakas.

O aplink vien tamsa,
Tamsa ir mirtis
Aplink mane
Siaubo naktis. Naktis.

Į mano sielą beldžias vėjas,
Nakties šešėliai akyse,
Ir moters profilį neryškų
Visai pasiglemžia tamsa,
Siaubo naktis.